švino baltasis

Seniausias neorganinis baltas pigmentas, naudotas nuo seniausių laikų iki XIX a. II p. Atsparus šviesos ir atmosferos poveikiui, pagreitina aliejaus džiūvimą. Naudotas įvairiuose tapybos dažų sluoksniuose, imprimatūroje ir gruntuose, maišytas su kitais pigmentais.

Termino šaltinis (-iai):

Chemijos terminų aiškinamasis žodynas,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 382.

Apibrėžimo šaltinis (-iai):

Senvaitienė J., Kruopaitė L., Bagdzevičienė J., „Pigmentų ir dažiklių naudojimo chronologija", Lietuvos dailės muziejaus metraštis, 10, 2005 m. II dalis, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2007, p. 71-73; Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius: Mokslas, 1983, t. 10, p. 120.