Kalvio spaustuvą ruošiniams arba gaminiams suspausti sudaro dvi „žiaunos“. Apačioje jos sujungtos šarnyru; viršuje žiaunos veržiamos varžtu. Spaustuvo „lūpos“ vientisos, suformuotos iš „žiaunų“. Varžtais viršuje jis tvirtinamas ant darbastalio viršaus. Apačia tvirtinama prie darbastalio kojos.

Aprašas parengtas remiantis LLBM direktoriaus pavaduotojo dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno konsultacija.

Specialaus profilio geležies juosta ruošinių gamybai. Viena jos pusė yra plokščia, kita – rantyta įstrižais giliais ranteliais.

Juosta tarpukaryje buvo parduodama parduotuvėje.

Ruošinys plokščias, atkirstas nuo metalinės juostos.

Tarpukaryje buvo parduodamas parduotuvėje.

Plūgų kelmai prisukti prie valdų (antro plūgo nėra), kurie sujungti į rėmą. Prie rėmo prisuktas reguliatorius ir metalinė juosta su kabliu branktui prikabinti.

Prie valdo prisukta rankena ir peilis. Verstuvė iš trijų dalių.

Du ratai užmauti ant ašių, kurių sujungimo vietoje įstatytas mechanizmas su svirtimi: keliant svirtį aukštyn, kyla ir ratai.

Plūgas buvo dažytas žaliai ir raudonai.

Prie valdo prisukta plokštelė su užrašu: MASCHINENFABRIK VENTZKI KOMMANDITGESELLSCHAFT STOLPI.POM.

Kirvį sudaro medinis kotas ir metalinė galva. Kotas – 38,5 cm ilgio (iki įmovos), ovalus, skersmuo gale – 4 cm ir 3 cm. Galva – 42 cm ilgio, 22 cm pločio, su įmova kotui. Ašmenys – 42 cm ilgio, nežymiai lenkti viršutinio smaigalio kryptimi, nusklembti ir užaštrinti iš vienos pusės.

Galva puošta: iškaltos dvi vingiuotos linijos, iš trijų vingiuotų linijų suformuotas trikampis bei ženklai: XI ir A.

Įrankis asimetriškas: kotas įdėtas iš šono, kad, tašant rąstus, nežeistų pirštų.

Aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Mašinėlę sudaro skardinė talpa sėkloms supilti, sėklų paskleidimo galvutė, krumpliaratis su rankenėle, atraminė plokštelė su kilpomis diržui įverti. Atraminė plokštelė remdavosi į sėjėjo pilvą, o diržą kabindavo ant kaklo.

Sukant medinę rankenėlę, judesys krumpliaračiais perduodamas sėklų paskleidimo galvutei ir jos tolygiai byra į dirvą.

Mašinėlė buvo dažyta raudonai.

Aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Svarstykles sudaro kotas, buožė ir kablys. Kotas – 40 cm ilgio. Ant koto sužymėtos svorio padalos – įpjauti brūkšniukai, įkaltos vinutės. Viename koto gale šarnyriškai įtvirtintas kablys sveriamam daiktui pakabinti. Kitame koto gale  – 8,5 cm skersmens buožė. Buožės galas apkaustytas metaline plokštele. Svarstykles laikydavo už medinio tekinto apie 10,5 cm ilgio pagaliuko. Prie jo pririšta virvutė ir užmauta ant koto. 

Aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Spyruoklinis žiedas ovalus, 8 cm ir 9,2 cm skersmens, išlenktas iš 1,7 cm pločio juodojo metalo juostelės. Prie jo pritvirtinta spalvoto metalo skalė su padalomis: vienoje pusėje – skaičiai (nuo 0 iki 40) bei raidės (RH&C), kitoje – skaičiai (nuo 1 iki 10, nuo 10 iki 400) bei raidės (PUD). Rodyklė šarnyriškai pritvirtinta prie vieno spyruoklinio žiedo galo. Prie žiedo pritvirtinti du kabliai ir dvi grandelės. Žiedo apačioje – didesnis, šone – mažesnis kablys sveriamam daiktui pakabinti. Žiedo viršuje – didesnė, šone – mažesnė grandelė, už jų laikydavo svarstykles.

Aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.
 

Svarstykles sudaro svirtis ir dvi pakabinamos lėkštės.

Svirtis – 43,3 cm ilgio, su apie 10 cm ilgio rodykle bei šarnyriniais kabliais galuose lėkščių grandinėms užkabinti. Lėkštės – 31 cm ir 27 cm skersmens. Prie mažesnės lėkštės dugno svarstyklių subalansavimui prisukta metalinė juostelė. Grandinės – apie 76 cm ilgio.

Ant svirties įmuštas įrašas: Nº1 НИКОЛАЙ КАРАЧИСТОВ.

Aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Tai cilindrinė spyna. Abiejose jos pusėse yra dvi ąselių poros. Tarp vienos poros ąselių ant ašelės įtaisyta rakinanti ąsa. Ašelės galai užkniedyti. Apyraktė puošta štampuotu puošiniu – ornamentu. Jis prikniedytas prie spynos dėžutės.

Spyna be rakto.

Pramoninė spynų ir raktų gamyba Lietuvoje pradėta nuo XVIII a. pab. Nuo XIX a. pab. spynas gamino brolių Šmidtų fabrikas Kaune. Jo ištakos – 1879 m. Tuo laikotarpiu dėl gaminių kokybės ir įvairovės gamykla buvo laikoma geriausia tokio tipo įmone visoje Rusijos imperijoje. Fabriko ženklas – strėlė. Po Pirmojo pasaulinio karo fabriką įsigijo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai ir reorganizavo jį į akcinę bendrovę „Metalas“. Čia buvo gaminami ketaus, aliuminio, vario, bronzos, žalvario liejiniai, įvairios žemės ūkio mašinos bei jų dalys.

Spyna sudaryta iš dviejų dalių – spynos ąsos ir užrakto-varžto. Ąsa pritvirtinta prie cilindrinio žiedo. Jos galuose yra dvi kiaurymės užraktui. Užrakto-varžto plačiojoje dalyje yra dvi kvadratinės įdubos raktui.

Nėra spynos rakto.

Spyna – cilindrinė. Vienas jos galas užtaisytas dangteliu. Kitame gale likusios tik dvi išėmos, į kurias turėjo būti įstatytas dangtelis su skyle raktui. Ąsos galas, kuris per plyšį įleidžiamas į spynos vidų, yra su įkarpa užrakinimui.

Spynai trūksta užrakinimo mechanizmo (cilindro viduje), dangtelio su kiauryme raktui ir paties rakto.